pritirti

pritìrti, prìtiria, pritýrė 1. tr. N, KŽ įgyti žinių, išsiaiškinti, sužinoti: Kad ans vaginė[ja], aš pritìrsiu J. Ale šito nepritýriau, tų kailių, kaip juos dirbdavo PnmŽ. Kol prityrė, kaip ką padaryt, – žemės neišardavo Škt. Ubagai prityrė, kad anas važinėja po miestelius ir dalija pinigus LTR. Daktaras neprytira ligos, reik dėties į spindulius Šts. Ir nuo rožės te prìtiria kokių vaistų Dg. Žmogus neprityręs Dievo rašto prieš Dievą ruzga BPII78. 2. tr. DŽ¹ daug ką išgyventi: Ai, ir ko aš nepritýriau kalėjime! Ktk. Šįmet daug viso ko pergyvenau ir prityriau V.Myk-Put. Kalinys nustoja tame laike sveikatos, pritirdamas įvairių dvasios ir kūno kančių Pt. Atkeršijęs jiems už viską pritirta, dėdė grįžo namo vakarieniauti Vaižg. Gyvenimo viskas pritìrta, nieko nėr pridėt Graž. Meile uždek, jei nori meilės pritirti Vaižg. Aš dėl tavęs, Magdele, daugiau širdgėlos prityriau Žem. Kiti sako, kad nėr pritirto stabuklo pri Pabrėžos kapo, o aš pati esu prityrusi Dr. Visokios prìtiriamos nuoskaudos NdŽ. Kas nemoka jautriai ir saugiai su ugnimi elgties, tas pritira dideles nelaimas ir iškadas S.Dauk. Sprausmės it ankstie pavasarį kiek orui leidant grutėjamos nepritira to paršalimo S.Dauk. Ko abejo prityrė apaštalai, pirmiaus anose trise dienose kančios ir kėlimo ižg numirusių jo DP212. ^ Pikto neprityręs, dorą (dora Kp, Ut) nepažinsi S.Dauk. Bloga neprityręs, gera nepažinsi LTR(Ldvn). Tas vyras yra šalto ir šilto prityręs VP46. 3. tr. Sut, N išbandyti, įsitikinti: Mėginu, dasižinau, pritiriu SD¹25. Aš to nepritýrus, ale girdėjau, kaip šneka Bsg. Reik prìtirti, tik tada sakyti Vgr. Tiek pritýriau, ka vyruo piningų negal paduoti Krš. Pritýriau, kad ans yra geras J. Aš jau pernai pritýriau, ka ji kito nebrangina Jrb. Mūs martelė ultoikėlė, ji darbelio nemokyta, prie darbelio nepritirta LTR(Al). Aš jau tave esu pritýrus – tu pati tikroji (iron.) Skr. Par trylika metų tai aš jį (raktą) pritýriau Ob. Aš jau prityriau: kad tik kairė akis niežti – verksiu (priet.) Mžš. Čia jau yr pritìrta: jeigu paskolinai – nebeataduos, daugiau nebeprašis Slm. Pritìrta: katino iš namų nenešk – bėda bus Klt. Žuvis sapnuoji – lietaus lauk, tai jau pritìrta Jdp. Pritirta yra, jog atskilėlis visų pikčiausiai kovoja su tais, nuo kurių esti atskilęs A.Sm. Kelalis pritirtas, nebaido Šts. Surbėlės, daktarų pritirtos, yra rainos Varn. Pritirtas daiktas, kad laikas nelaimės slenka iš lėto ir nestov be baimės A1883,161. Tas yra vienog pritirtu, jog lapai yra ynai reikalingi gyvybai ir derlingam ūgliui medžio S.Dauk. Prityrė liuosą žmogų gudresniu esant vergą S.Dauk. Tam tikime, jog medžiai ir žolės visos atgyja, jog to jau pritýrėme, jog tatai ne kartą tikos DP585. Tatai gerai pritýręs, arba išmėginęs, Saliamonas bylo DP238. | refl. tr.: Aš jau prisitýrus: ką tverazas (blaivas) mislina, tą girtas padaro Pv. 4. intr. SD12,188, Sut, N, LL103, DŽ¹ įgyti patirties, įgusti: Matai, kraučius buvo ans pritýręs, ans vis nu žydelkų eis pirkti Jdr. Nebūdavo pritýrusių medžiotojų, o gal šautuvų neturėjo Sb. Pritýręs kalbininkas NdŽ. Nepritýrus buvau to gyvenimo Dg. Aš silpna ir gyvenimo neprityrusi mergelė V.Krėv. Vincas žinojo jį esant ar buvus gyvenimo ir ūkininkavimo prityrusį žmogų Vaižg. Miškų valdytojas mokytesnis ir prityresnis už girininkus Mt. Juo Maja (bitė) darėsi prityresnė, juo dažniau pasiilgdavo draugijos Mš. | Drebančiomis, neprityrusiomis rankomis Aldona perrišinėjo pašautuosius sukilėlius rš. Susaldei [salyklą] teip neskystai – jau ranka žino, pritýrus Šl. | refl. NdŽ, KŽ: Dienioniškiai buvo gudrūs, prisityrę šienautojai jie gerai žinojo giedrą patenkant tik ligi šv. Jonui Vaižg. Ši pirmą kartą gimdė, o ta buvo jau daug kartų gimdžiusi, tai jau prisityrusi Vaižg. 5. tr. pripažinti: Ne kiltis, ne turtai, bet išmintis ir dorybė, nu visų pritirta, kiekvieną į vyresnybę kėlė S.Dauk. Nesa kursai tuosa Christui tarnauja, Dievui pasimėgstasi, ir yra pritirtas žmonėsa MT101. 6. intr. priprasti, prijunkti: Pritirstu, junkstu, įdristu SD206. \ tirti; aptirti; atitirti; datirti; išdatirti; įtirti; ištirti; patirti; išpatirti; pertirti; pritirti; sutirti